Dažnas žmogus jau nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be augintinio. Bėda ta, kad tokia draugija gali nebūtinai patikti kaimynams, garsus lojimas bute, bėgiojimas ar durų braižymas nagais gali varyti iš proto. O ir šeimininkai ne visuomet žino apie savo augintinių „linksmybes“, kurios vyksta, kai šuo lieka vienas namie.
Ką tokiais atvejais gali padaryti kaimynai, kurių ramybė nuolat trikdoma, jei gražiuoju nepavyksta susitarti su augintinio šeimininkais? Ir ką apie tai svarbu žinoti augintinių savininkams?
LRT.lt kalbinta Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokato padėjėja Brigita Jankauskienė teigia, kad gyvūno lojimas ir bėgiojimas pats savaime nėra draudžiamas, tačiau kai tai trikdo viešąją rimtį, t. y. kitų asmenų poilsį ir ramybę, tai gali būti laikoma nusižengimu ir už tai numatoma administracinė atsakomybė.
Anot advokato padėjėjos, namie auginamų ir laikomų gyvūnų savininkai privalo laikytis naminių gyvūnų laikymo taisyklių, kurias numato Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintas Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas.
Be to, atskiras su gyvūnų laikymu susijusias taisykles yra priėmusios ir skirtingų Lietuvos savivaldybių tarybos, pvz., Vilniuje galiojančiose Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėse numatyta, kad gyvūnai turi būti registruojami ir ženklinami, jiems turi būti suteikiamos tinkamos laikymo sąlygos, o namie auginamų ir laikomų gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų ir viešosios rimties.
Brigita Jankauskienė
Brigita Jankauskienė / Dianos Sokolovos nuotr.
„Skirtingų Lietuvos miestų savivaldybės numato savas gyvūnų laikymo taisykles, todėl gyventojai turi galimybę dėl šuns lojimo kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės atsakingus specialistus, kad būtų pradėta administracinio nusižengimo tyrimo procedūra ir pritaikytos sankcijos – bauda ar gyvūno paėmimas“, – paaiškina B. Jankauskienė.
Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad kalba eina apie visus gyvūnus, ne tik apie šunis, tarkime, galbūt auginate namie triukšmingą kakadu ir pan.
Advokato padėjėja priduria, kad gyvūnų keliamo triukšmo pažeidimus taip pat numato ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Jame nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Galiausiai, gyventojams svarbu žinoti, kad netrikdyti kaimynų ramybės vertėtų ne tik augintiniams, bet ir patiems žmonėms.
„Tokia pareiga – netrikdyti viešosios rimties – numatyta ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, jame nurodyta, kad viešosios rimties pažeidimais yra laikomi šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakare (nuo 19 val. iki 22 val.) ir naktį (nuo 22 val. iki 7 val.) – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, – taisykles primena LJAA atstovė. – Taigi dėl šio pažeidimo asmuo gali kreiptis į policijos įstaigą, kad būtų pradėta administracinio nusižengimo procedūra. Už viešosios tvarkos pažeidimus šis kodeksas numato baudą nuo 20 iki 80 eurų, o už pakartotinį nusižengimą yra numatoma bauda nuo 80 iki 300 eurų.“
Advokato padėjėja paaiškina, kad visi šie paminėti teisės aktai įtvirtina pareigą gyvūno savininkui užtikrinti, kad jo laikomas gyvūnas ne tik nekeltų triukšmo ir netrikdytų žmonėms sveikatos, ramybės, viešosios rimties, bet ir nepažeistų paties gyvūno teisėtų interesų ir teisės į poilsį bei ramią gyvenamąją aplinką.
Už viešosios tvarkos pažeidimus šis kodeksas numato baudą nuo 20 iki 80 eurų.
Kaimynams, kenčiantiems dėl svetimų augintinių keliamo triukšmo, dėl to kreipiantis į savo miesto savivaldybę ar policijos pareigūnus, reikia pateikti kuo daugiau įrodymų (pvz., garso, vaizdo medžiagą, nurodyti konkretų laiką, lojimo ar kito sukelto triukšmo trukmę ir t. t.).
„Teismų praktika numato, kad, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, svarbi ir kitų kaimynų nuomonė dėl konkretaus gyvūno – kuo daugiau kaimynų skundžiasi lojimu ar kitais garsais, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks šeimininko veiksmus (jei nebus imtasi pakankamai priemonių gyvūno keliamam triukšmui sumažinti) pripažinti administraciniu nusižengimu. Teismų praktikoje taip pat yra nurodyta, kad, vertinant, ar šuns lojimas yra trikdantis viešąją rimtį, reikia įvertinti ir šuns lojimo garsumą, lojimo dažnį, intensyvumą, šuns savybes, atstumą iki kaimyninio buto. Visa tai svarbu nustatant, ar toks šuns lojimas peržengia įstatymo ribas ir ar už tai gali būti taikoma bauda“, – apibendrina B. Jankauskienė.
